Vaiko priekiniai dantys atrodo kreivoki, tačiau šeimoje nusprendžiama palaukti: juk pieniniai dantys dar keičiasi, žandikaulis auga, gal viskas susitvarkys savaime. Kartais toks laukimas visiškai pagrįstas. Kitais atvejais keli praleisti metai reiškia, kad problema, kurią augimo metu buvo galima valdyti paprasčiau, paauglystėje jau reikalauja ilgesnio gydymo.
Svarbiausia čia nesupainioti dviejų dalykų. Ankstyva ortodonto konsultacija nereiškia, kad septynmečiui iškart bus dedami breketai. Amerikos ortodontų asociacija rekomenduoja pirmą ortodontinį įvertinimą atlikti iki maždaug 7 metų, nes tuo laikotarpiu burnoje jau būna ir pieninių, ir nuolatinių dantų. Ortodontas gali pastebėti besiformuojančią sąkandžio ar dantų dygimo problemą ir nuspręsti, ar reikia gydyti dabar, ar tiesiog stebėti.
Laukti visų nuolatinių dantų ne visada naudinga
Vaikų dantys keičiasi palaipsniui. Maždaug nuo 6 iki 11 metų dažnai būna mišrus sąkandis, kai burnoje vienu metu yra pieninių ir nuolatinių dantų. Šiame etape gydytojas jau gali vertinti, kaip dygsta nauji dantys, ar jiems pakanka vietos ir kaip vystosi žandikauliai.
Jeigu nieko įtartino nėra, gydymas gali būti atidėtas. Tačiau kryžminis sąkandis, netinkama žandikaulių augimo kryptis, per anksti prarasti pieniniai dantys ar netinkamoje vietoje dygstantys nuolatiniai dantys gali būti priežastis veikti anksčiau. AAPD gairėse pabrėžiama, kad tinkamas gydymo laikas priklauso nuo vaiko augimo ir konkrečios problemos.
Augantis žandikaulis suteikia gydytojui galimybių, kurių vėliau sumažėja
Vaikystėje keičiasi ne vien dantys. Auga žandikauliai ir visas veido skeletas, todėl kai kurias problemas ortodontas gali bandyti koreguoti tuo metu, kai augimas dar vyksta.
Vienas tokių atvejų gali būti pernelyg siauras viršutinis žandikaulis. AAO nurodo, kad augantiems pacientams tam tikrais atvejais gali būti naudojamas gomurio plėtimo aparatas. Ankstyvas įvertinimas leidžia gydytojui pasirinkti laiką, kada augimo ypatybės gali būti naudingos gydymui.
Tai nereiškia, kad kiekvienam vaikui reikia ankstyvos intervencijos. AAPD aiškiai pažymi, jog ankstyvas gydymas naudingas daliai pacientų, tačiau nėra reikalingas kiekvienam vaikui, turinčiam besiformuojančio sąkandžio nukrypimų.
Kreivi priekiniai dantys nėra vienintelis signalas
Tėvai dažniausiai pastebi tai, ką lengviausia pamatyti veidrodyje: susigrūdusius ar atsikišusius priekinius dantis. Ortodontinė problema gali būti mažiau matoma.
Pasikonsultuoti anksčiau verta, jei pastebite kelis požymius:
- vaikui sunku normaliai sukąsti ar kramtyti;
- pieniniai dantys iškrito neįprastai anksti arba labai vėlai;
- dantys dygsta stipriai susigrūdę ar ne savo vietoje;
- viršutiniai ir apatiniai dantys susitinka neįprastai;
- ilgai išlieka piršto čiulpimo ar kiti burnos įpročiai.
Tokius požymius tarp priežasčių ortodontiniam įvertinimui mini AAO.
Ankstyva konsultacija dar nereiškia breketų kitą savaitę
Čia atsiranda dažnas tėvų nerimas. Jei vaikas nueis pas ortodontą septynerių ar aštuonerių, ar gydymas prasidės iškart? Nebūtinai.
Didelė dalis įprasto gydymo breketais vyksta vėliau, kai jau išdygę daugiau nuolatinių dantų. NHS nurodo, kad breketai vaikams ir paaugliams dažnai skiriami po to, kai išdygsta nuolatiniai dantys. Ankstesnė konsultacija gali baigtis paprastu stebėjimo planu ir pakartotiniu vizitu po tam tikro laiko.
Man tai viena ramiausių šios temos minčių: pas ortodontą galima nueiti tam, kad nereikėtų spėlioti.
Per anksti pradėtas gydymas irgi nėra tikslas
Mintis „kuo anksčiau, tuo geriau“ ortodontijoje būtų per paprasta. Gydytojas vertina dantų dygimo stadiją, žandikaulių augimą, burnos sveikatą ir paties vaiko gebėjimą laikytis rekomendacijų. AAPD gydymo laiko parinkimą įvardija kaip svarbią gydymo planavimo dalį.
Kartais geriausias veiksmas yra keliolika mėnesių nieko nedaryti ir tik stebėti. Skirtumas tas, kad tuomet šeima laukia turėdama planą, o ne tikėdamasi, jog problema kažkaip išnyks.
Gydymas reikalauja ir vaiko pastangų
Net puikiai suplanuotas ortodontinis gydymas nėra procesas, kurį visą atliks gydytojas. Nešiojant breketus reikia rūpintis burnos higiena, reguliariai lankytis korekcijoms ir laikytis ortodonto nurodymų. NHS pabrėžia kruopštaus dantų ir tarpdančių valymo svarbą gydymo breketais metu.
Todėl sprendžiant dėl gydymo laiko verta vertinti ir vaiko pasirengimą. Kartais keli papildomi mėnesiai padeda vaikui subręsti atsakomybei, o kartais delsimas medicininiu požiūriu nėra naudingas.
Tėvams nereikia patiems nuspręsti, kada jau „laikas breketams“. Kur kas protingiau laiku parodyti vaiką ortodontui ir gauti atsakymą pagal jo dantis bei augimą. Jei gydymo dar nereikia, galima ramiai laukti. Jei problema geriau koreguojama augimo metu, jos nepražiopsosite vien todėl, kad laukėte paskutinio pieninio danties.
