Dainius plytelių klojėju dirba dvidešimt metų. Per tą laiką – šimtai vonių, virtuvių, terasų. Jis matė viską: nuo prabangių apartamentų iki kuklių butukų remontų. Ir beveik visur – tos pačios klaidos, kurias žmonės daro dar prieš jam atvykstant.
„Meistro kviečia, kai plytelės jau nupirktos, sienos paruoštos, laikas klijuoti. Bet dauguma problemų prasideda gerokai anksčiau – pasirinkimo etape. Tada manęs niekas neklausia”, – sako jis.
„Nupirkau internetu, bet nepatikrinau partijos”
Tai viena dažniausių problemų, su kuria Dainius susiduria.
„Žmogus užsisako plyteles, ateina trys dėžės vienu metu, dvi – po savaitės. Išpakuojam, o atspalvis skiriasi. Ne drastiškai, bet pakankamai, kad matytųsi ant sienos. Ir tada prasideda: grąžinti, keisti, laukti”, – pasakoja meistras.
Priežastis paprasta – skirtingos gamybos partijos. Kiekviena plytelių partija turi numerį, ir net tas pats modelis iš skirtingų partijų gali šiek tiek skirtis atspalviu.
„Kai perki parduotuvėje, gali vietoje patikrinti – visos dėžės iš tos pačios partijos ar ne. Kai perki internetu – turi aiškiai nurodyti, kad reikia vienos partijos, arba bent paklausti”, – pataria Dainius.
Geroji žinia: rimtos internetinės parduotuvės, kurios siūlo plyteles voniai, paprastai tai žino ir siunčia vienodos partijos prekes. Bet paklausti prieš užsakant – niekada ne pro šalį.
„Apskaičiavo per mažai – ir prasidėjo chaosas”
Antra pagal dažnumą problema – nepakankamas kiekis.
„Ateinu kloti, matau – plytelių liko tik tiek, kiek tiksliai reikia pagal plotą. Sakau: o atsarga? O jei sugadinsiu pjaudamas? O jei viena iš dėžės bus su defektu? Tada žmogus skambina į parduotuvę, o tos plytelės – nebėra sandėlyje. Arba yra, bet kita partija”, – Dainius tokių situacijų matė dešimtis.
Jo taisyklė paprasta: visada pridėti 10–15 procentų. Jei lieka – saugoti. Praėjus keleriems metams gali prireikti pakeisti skeldėjusią plytelę, o tos pačios partijos jau tikrai nebebus.
„Geriau turėti penkias plyteles sandėliuke nei po trejų metų ieškoti ‘panašios’ ir žiūrėti, kaip ji šokiruoja visą sieną”, – sako meistras.
„Pasirinko grindims sienines plyteles”
Skamba neįtikėtinai, bet nutinka reguliariai.
„Žmonėms patinka kažkokia plytelė, jie ją perka, o paskui paaiškėja, kad ji skirta sienoms. Per plona, per slidži, netinkamos atsparumo klasės. Ir aš turiu arba atsisakyti dėti, arba dėti žinodamas, kad po metų ji suskeldės”, – pasakoja Dainius.
Kiekviena plytelė turi specifikacijas: PEI klasę (atsparumas dilimui), R klasę (neslydumas), storį. Grindims reikia PEI III arba daugiau, R10 ir daugiau voniai.
„Aš visada klausiu: kur dėsite? Ir tada patikrinu, ar plytelė tam tinka. Bet būna, kad žmogus nenori girdėti – jam patinka, ir taškas. Po pusmečio skambina, kad skilinėja.”
„Sienos buvo kreivos – o dabar ir plytelės kreivos”
Plytelės – ne elastingas drabužis, kuris prisitaiko prie figūros. Jos kietos, tiesios, negailestingos.
„Jei siena banguota, turinti įdubų ar iškilimų – plytelės tai parodys. Galiu kloti tobulai, bet jei pagrindas netinkamas, rezultatas bus matomas”, – aiškina Dainius.
Jo patarimas: prieš kviečiant plytelių klojėją, pasikviesti tinkuotoją ir paruošti sienas. Tai papildoma išlaida, bet sutaupo nusivylimo vėliau.
„Kartais žmonės sako: ‘Na, šiek tiek kreiva, bet užklijuosit.’ Užklijuosiu. Bet kai žiūrėsite į tą sieną kiekvieną rytą – matysite tą šiek tiek.”
„Pasirinko plyteles, kurios netelpa”
Geometrija – negailestingas mokslas. Ir plytelės ją mėgsta demonstruoti.
„Vonia 187 centimetrų pločio, plytelė – 60 centimetrų. Trys plytelės – 180 cm, lieka 7 cm tarpas. Galiu dėti siaurą juostelę prie kampo – atrodo blogai. Galiu centruoti – tada pjovimo juostelės iš abiejų pusių. Arba reikėjo rinktis kitą dydį”, – pasakoja meistras.
Jo rekomendacija: prieš perkant plyteles sienoms internetu, pasimatuoti vonią centimetro tikslumu ir paskaičiuoti, kaip tilps pasirinkto dydžio plytelės.
„Aš visada darau brėžinį. Paprastą, ant popieriaus. Matau, kiek pilnų plytelių telpa, kur bus pjovimai, kaip atrodys kampai. Žmonės to nedaro – ir paskui stebisi.”
„Norėjo sudėtingo rašto – bet ne sudėtingos kainos”
Sudėtingas išdėstymas – diagonalus, herringbone, mišrūs formatai – atrodo efektingai. Bet kainuoja.
„Kai dedu tiesiog, horizontaliai – darbas eina greitai. Kai įstrižai – kiekviena plytelė prie sienos reikalauja pjovimo. Medžiagų nuostoliai didesni, laiko sąnaudos didesnės. Ir kaina – proporcingai”, – aiškina Dainius.
Jo patarimas: jei biudžetas ribotas, rinktis paprastą išdėstymą su įdomesne plytele. Arba atvirkščiai – paprastą plytelę su įdomiu išdėstymu. Abu kartu – dažnai per brangu ir per daug.
„Maža vonia su labai sudėtingu raštu – chaosas. Paprastas išdėstymas, kokybiška plytelė – elegancija.”
„Klijus ir siūles paliko man pasirinkti”
Tai techninis, bet svarbus dalykas.
„Žmonės išsirenka plyteles savaitėmis, o klijus ir siūlių glaistą sako: ‘Na, jūs geriau žinot.’ Bet klijai skirtingi – vienoms plytelėms, kitoms, didelėms, mažoms, ant šildomų grindų, ant gipskartonio. Neteisinga kombinacija – plytelė atkris po metų”, – perspėja meistras.
Jo praktika: visada rekomenduoja konkrečius produktus pagal situaciją. Bet kai kurie klientai nori „pigesnių”, ir tada jis žino – garantijos nebus.
Ką geras meistras pastebi iš karto
Per dvidešimt metų Dainius išmoko skaityti ženklus:
Plytelių kokybė. „Paimu iš dėžės, pažiūriu į kraštus – ar lygūs, ar vienodi. Padedu dvi plyteles viena ant kitos – ar nesisupa. Per 30 sekundžių matau, su kuo turėsiu reikalų.”
Gamintojo rimtumas. „Kai ant dėžės aiškiai parašyta partija, specifikacijos, kilmės šalis – tai signalas, kad gamintojas rūpinasi. Kai informacijos minimaliai – būna siurprizų.”
Kliento lūkesčiai. „Jei žmogus nori tobulybės – jam reikia ir tobulų sienų, ir tobulų plytelių, ir tobulų sąlygų. Jei tikisi, kad aš padarysiu stebuklą su kreiva siena ir pigiausiomis plytelėmis – geriau iškart kalbėti atvirai.”
Geriausi klientai – pasiruošę klientai
„Mano mėgstamiausi užsakovai – tie, kurie ateina su planu. Žino tikslias matmenis. Yra pasiskaitę. Plytelės jau nupirktos su atsarga. Sienos paruoštos. Man belieka daryti tai, ką moku geriausiai – kloti”, – šypsosi Dainius.
Tokiuose objektuose darbas eina sklandžiai, rezultatas džiugina visus, ir meistras išeina su geru jausmu – ne su stresu, kad kažkas praeis ne taip.
„Remontas visada turi netikėtumų. Bet kai žmogus pasiruošęs – netikėtumų mažiau, o sprendimai lengvesni.”
Vienas universalus patarimas
Jei Dainius galėtų duoti vieną patarimą kiekvienam, kuris ruošiasi kloti plyteles:
„Paklauskite meistro PRIEŠ pirkdami plyteles. Ne po to. Pasirodykite, kaip atrodo jūsų vonia, papasakokite, ko norite, paklauskite, ar tai realu. Dauguma meistrų atsako noriai – nes jiems taip pat lengviau dirbti su protingai paruoštu projektu.”
Tas vienas pokalbis gali sutaupyti šimtus eurų ir daug nervų. Bet jo beveik niekas neinicijuoja – nes atrodo per paprasta.
