Per pastaruosius penkerius metus šiltnamių pardavimai Lietuvoje išaugo beveik tris kartus. Tai, kas anksčiau buvo kaimo sodybų atributas, šiandien stovi ir priemiesčių sklypuose, ir sodų bendrijose, ir net nedideliuose miesto kiemuose. Kas lėmė šį bumą ir ko tikėtis ateityje?
Rinkos pokyčiai skaičiais
Lietuvos šiltnamių rinka vertinama apie 8-12 milijonų eurų per metus. Tikslių oficialių duomenų nėra, tačiau didžiausi importuotojai ir gamintojai nurodo stabilų 15-25 procentų metinį augimą pastarąjį penkmetį.
Vidutinė šiltnamio kaina per dešimtmetį pakilo maždaug 40 procentų. Tai lėmė keletas veiksnių: plieno ir aliuminio kainų augimas, polikarbonato brangimas, darbo sąnaudų didėjimas. Tačiau perkamoji galia augo panašiu tempu, todėl šiltnamis tapo ne brangesniu, o prieinamesniu produktu.
Importo ir vietinės gamybos santykis – maždaug 60 ir 40 procentų. Didžioji dalis importuojamų šiltnamių atvyksta iš Lenkijos, Kinijos ir Rusijos (pastarųjų dalis po 2022 metų smarkiai sumažėjo). Vietiniai gamintojai užima tvirtą nišą vidutinės ir aukštesnės kokybės segmente.
Pirkėjų profilis: kas perka šiltnamius
Tipinis šiltnamio pirkėjas – 35-55 metų amžiaus, turintis nuosavą namą arba sodą, vidutines ar aukštesnes pajamas. Tačiau ši demografija sparčiai plečiasi į abi puses.
Jaunesnė karta – 25-35 metų – vis aktyviau domisi sodininkavimo. Sociologai tai sieja su keliomis tendencijomis: ekologinio sąmoningumo augimu, noru kontroliuoti maisto kilmę, urbanizacijos nuovargio sindromu. Jauni profesionalai, įsigiję pirmąjį būstą su sklypu, šiltnamį dažnai stato per pirmuosius dvejus metus.
Vyresnio amžiaus grupė – 55-70 metų – tradiciškai aktyviausia. Tai karta, užaugusi su daržais ir sodais, turinti patirties ir laiko. Jiems šiltnamis – ne naujovė, o natūralus gyvenimo būdo elementas.
Lyčių pasiskirstymas – beveik lygus, su nedidele vyrų persvara (55-60 procentų). Įdomu tai, kad sprendimą pirkti dažniau inicijuoja moterys, tačiau modelio pasirinkimą ir techninę dalį dažniausiai perima vyrai.
Populiariausi modeliai ir jų charakteristikos
Rinkoje dominuoja arkinio tipo šiltnamiai su polikarbonato danga – jie sudaro apie 70-75 procentus visų pardavimų. Dvišlaičiai modeliai užima apie 20 procentų, likusi dalis tenka nestandartinėms konstrukcijoms.
Dydžių pasiskirstymas rodo aiškią tendenciją link vidutinių šiltnamių. Populiariausi – 3×4 metro (12 kv. m) ir 3×6 metro (18 kv. m). Mažesni modeliai perkami sodų bendrijose, kur sklypai riboti. Didesni – kaimo sodybose ir ūkiuose.
Polikarbonato storis – 4-6 milimetrai sudaro absoliučią daugumą. Storesnis polikarbonatas (8-10 mm) renkamas šiaurinėse Lietuvos dalyse ir pirkėjų, prioritetizuojančių ilgaamžiškumą.
Kuomet ieškomi šiltnamiai gera kaina, pirkėjai vis dažniau lygina ne tik kainas, bet ir garantines sąlygas, komplektaciją, montavimo paslaugas. Rinka bręsta – impulsyvių pirkimų mažėja, informuotų sprendimų daugėja.
Sezoniškumas ir pardavimų dinamika
Šiltnamių pardavimai pasižymi ryškiu sezoniškumu. Pikas – kovas-gegužė, kai parduodama 50-60 procentų metinio kiekio. Antras aktyvumo laikotarpis – rugsėjis-spalis, kai pirkėjai ruošiasi kitam sezonui.
Žiemos mėnesiai – gruodis-vasaris – sudaro tik 10-15 procentų pardavimų, nors pardavėjai siūlo didžiausias nuolaidas. Ši anomalija rodo, kad Lietuvos pirkėjai vis dar linkę pirkti reaguodami į poreikį, ne planuodami į priekį.
Oro sąlygos turi tiesioginę įtaką pardavimams. Šiltas, ankstyvas pavasaris skatina pirkimus. Vėlyvas, šaltas – atideda. Lietingas sezonas paradoksaliai didina susidomėjimą šiltnamiais, nes sodininkai mato, kaip lietus naikina lauko derlių.
Konkurencinė aplinka
Rinkoje veikia apie 20-30 aktyvių žaidėjų – nuo stambių importuotojų iki smulkių vietinių gamintojų. Konsolidacija vyksta lėtai: didieji žaidėjai stiprina pozicijas, tačiau mažieji išlieka konkurencingi dėl lankstumo ir asmeninio kontakto.
Internetinė prekyba šiltnamiais auga sparčiau nei tradicinė. Prieš penkmetį internetu buvo parduodama apie 20 procentų šiltnamių, šiandien – apie 45-50 procentų. Pirkėjai vertina galimybę palyginti kainas, perskaityti atsiliepimus, užsisakyti pristatymą.
Garantinės sąlygos tapo konkurencijos įrankiu. Standartinė garantija pailgėjo nuo 1-2 iki 3-5 metų. Kai kurie pardavėjai siūlo iki 10 metų garantiją karkasui ir iki 5 metų polikarbonatui.
Ateities perspektyvos
Analitikai prognozuoja tolesnį rinkos augimą, nors ir lėtesnį nei pastaraisiais metais. Pagrindiniai augimo varikliai – besitęsianti suburbanizacija, ekologinio maisto paklausa, sodininkystės populiarėjimas tarp jaunimo.
Technologinės naujovės pamažu skverbiasi į rinką. Automatiniai vėdinimo sistemos, išmanūs laistymo sprendimai, net saulės elementai ant šiltnamio stogo – tai produktai, kurie šiandien užima nišą, bet rytoj gali tapti standartu.
Klimato kaita paradoksaliai gali padidinti šiltnamių paklausą. Ekstremalūs orai – staigios šalnos, smarkūs lietūs, audros – skatina ieškoti apsaugotų auginimo būdų. Šiltnamis tampa ne tik sezono prailginimo, bet ir rizikos valdymo priemone.
Valstybinė parama sodininkystei kol kas minimali, tačiau diskusijos vyksta. Kai kurios savivaldybės jau eksperimentuoja su dalinių kompensacijų programomis. Jei ši praktika išplistų, rinka gautų papildomą stimulą.
Pirkėjų lūkesčiai keičiasi
Šiuolaikinis pirkėjas reikalauja daugiau nei prieš dešimtmetį. Jis nori ne tik produkto, bet ir serviso: konsultacijos renkantis, profesionalaus montavimo, garantinio aptarnavimo, patarimų naudojant.
Pardavėjai, kurie tai supranta, investuoja į klientų aptarnavimą, edukacinį turinį, popardaviminę pagalbą. Tie, kurie to nedaro, praranda pozicijas, net jei jų kainos žemesnės.
Rinka evoliucionuoja nuo kainos konkurencijos link vertės konkurencijos. Tai natūralus brendimo požymis, rodantis, kad šiltnamių sektorius Lietuvoje pereina iš augimo fazės į brandos fazę.
