„Koks pastato energinis naudingumas?” – šis klausimas dar prieš dešimtmetį retai skambėdavo Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje. Šiandien situacija radikaliai pasikeitusi. Energinio naudingumo sertifikatas iš formalaus dokumento virto veiksniu, galinčiu lemti tūkstančių eurų skirtumą būsto kainoje ir metinėse išlaidose.
Skaičiai, kurie priverčia susimąstyti
Daugelis būsto pirkėjų jau įsitikino, kad investicija į energiškai efektyvų būstą ilgalaikėje perspektyvoje atsiperka. Statistika rodo, kad mokant 12 000 eurų daugiau už butą su C energine klase vietoj G klasės, per 10 metų galima sutaupyti apie 8 000 eurų šildymo išlaidų. Pridėjus didesnę būsto vertę ir komforto lygį, sprendimas tampa ekonomiškai pagrįstas.
Šis pavyzdys – ne išimtis. Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad pirkėjai vis dažniau atmeta žemos energinės klasės būstus arba tikisi ženkliai mažesnės kainos.
Rinkos analizė atskleidžia, kad A, B ir C klasės būstai parduodami vidutiniškai 30-40 dienų greičiau nei E, F ar G klasės analogai toje pačioje vietovėje. Tai aiškiai rodo, kaip pasikeitė pirkėjų prioritetai per pastaruosius metus.
Nauji prioritetai nekilnojamojo turto rinkoje
2021-2022 metų energetikos krizė tapo lūžio tašku Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje. Kai kuriuose nerenovuotuose daugiabučiuose šildymo sąskaitos šoktelėjo iki astronominio lygio – 3-4 eurų už kvadratinį metrą per mėnesį. Tai reiškė, kad 60 kv. m buto savininkai gaudavo 180-240 eurų sąskaitas vien už šildymą.
Tuo pat metu A energinės klasės būstų savininkai mokėjo vos 0,5-0,7 euro už kvadratinį metrą – 30-42 eurus už tokio pat dydžio butą.
Ši ryški kontrastinė situacija sukrėtė rinką. Pirkėjai pradėjo masiškai domėtis energinio efektyvumo klausimais, o pardavėjai, turintys žemos klasės būstus, susidūrė su spaudimu mažinti kainas.
Šiandien skirtumas tarp aukštos ir žemos energinės klasės būstų kainų gali siekti 15-25% toje pačioje vietovėje. Tai ženkliai daugiau nei prieš 5 metus, kai šis skirtumas siekė vos 5-10%.
Bankai įvertino riziką
Finansų sektorius taip pat pastebėjo energinio efektyvumo svarbą. Keli didžiausi Lietuvos bankai jau siūlo „žalias” būsto paskolas su mažesnėmis palūkanomis energiškai efektyviems būstams.
Bankų analitikų tyrimai parodė, kad aukštesnės energinės klasės būstai ne tik išlaiko stabilesnę vertę, bet ir jų savininkai rečiau susiduria su finansiniais sunkumais mokant paskolas.
Lietuvos bankai siūlo iki 0,4% mažesnes palūkanas A ir B klasės būstams, lyginant su E-G klasės būstais. Per visą paskolos laikotarpį tai gali reikšti 5 000 – 8 000 eurų sutaupymą vidutinei būsto paskolai.
Renovacija: istorija, kuri keičia likimus
Kauno Dainavos mikrorajone esančio renovuoto daugiabučio gyventojai patyrė akivaizdžią naudą. Po renovacijos šildymo išlaidos sumažėjo net 68%. Butas, kurio šildymas anksčiau kainavo 120 eurų per mėnesį, dabar šildomas už 38 eurus.
Tačiau netikėtas privalumas buvo būstų vertės šuolis. Butai renovuotame name dabar parduodami vidutiniškai 15% brangiau nei analogiški butai nerenovuotuose aplinkiniuose namuose.
Renovacija leido namui pakilti nuo G iki C energinės klasės. Valstybė kompensavo 30% darbų vertės, o mažas pajamas gaunantiems gyventojams – net 100%.
Europos tendencijos: ko tikėtis ateityje?
Lietuva nėra išimtis – visoje Europoje energinis efektyvumas tampa prioritetu. Europos Sąjungos „Renovation Wave” strategija numato, kad iki 2030 metų bus renovuota 35 milijonai pastatų visoje Europoje.
Briuselyje jau svarstomi teisės aktai, kurie numatytų draudimą parduoti ar išnuomoti žemiausios energinės klasės (F-G) būstus be renovacijos plano. Kai kuriose šalyse – Prancūzijoje, Nyderlanduose – tokie apribojimai jau pradėti taikyti.
Aplinkos apsaugos ekspertai pabrėžia, kad klimato kaitos kontekste pastatai, kurie eikvoja energiją, taps ekonomiškai nenaudingais ir praras vertę. Prognozuojama, kad per artimiausius 7-10 metų G klasės būstų vertė Lietuvoje gali sumažėti dar 20-30%, jei jie nebus renovuoti.
Technologijų revoliucija energinio efektyvumo srityje
Energinio efektyvumo srityje vyksta tikra technologijų revoliucija. Naujos kartos izoliacinės medžiagos, išmaniosios energijos valdymo sistemos, efektyvūs šilumos siurbliai – visa tai keičia žaidimo taisykles.
Prieš dešimtmetį A energinės klasės pastatas buvo technologinis iššūkis, šiandien tai tapo standartu. Nauja architektūros kryptis orientuojasi į energinį efektyvumą jau projektavimo etape.
Ypač įdomūs pokyčiai vyksta renovacijos srityje. Prefabrikuoti fasadų elementai, pagaminti gamykloje ir greitai montuojami vietoje, leidžia ženkliai sutrumpinti renovacijos laiką ir pagerinti jos kokybę.
Anksčiau renovacija trukdavo 6-8 mėnesius, sukeldama daug nepatogumų gyventojams. Dabar, naudojant prefabrikuotus elementus, procesas užtrunka vos 2-3 mėnesius.
Kasdieniai sprendimai, turintys ilgalaikį poveikį
Energinio efektyvumo didinimas prasideda nuo kasdienių sprendimų. Net ir gyvenant žemos energinės klasės būste, galima sumažinti energijos sąnaudas:
- Termostatiniai ventiliai – investicija, atsiperka per 1-2 šildymo sezonus
- Langų sandarinimas – pigus sprendimas, galintis sumažinti šilumos nuostolius 5-10%
- Radiatorių reflektoriai – plonos atspindinčios plėvelės, įrengiamos už radiatorių, grąžinančios šilumą į kambarį
- Išmanieji termostatai – leidžiantys optimizuoti šildymą pagal gyventojų poreikius
Energijos taupymo specialistai pabrėžia, kad dažnai žmonės galvoja, jog energinis efektyvumas – tai tik didelės investicijos į renovaciją. Tačiau mažos kasdienės priemonės taip pat gali duoti apčiuopiamų rezultatų.
Rekomenduojama pradėti nuo paprastų sprendimų ir palaipsniui judėti link didesnių projektų, atsižvelgiant į finansines galimybes.
Ateities perspektyvos: kas laukia Lietuvos būsto rinkos
Ekspertai prognozuoja, kad energinis efektyvumas taps dar svarbesniu faktoriumi Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje. Jau dabar matome, kad naujos statybos projektai beveik išimtinai orientuojasi į A ir A+ energines klases.
Statytojams tai tapo ne pasirinkimu, o būtinybe. Rinkos tyrimai rodo, kad pirkėjai tiesiog nebenori svarstyti žemesnės energinės klasės būstų, ypač naujoje statyboje.
Įdomu tai, kad renovuoti sovietiniai daugiabučiai pradeda konkuruoti su senesniais (15-20 metų) naujos statybos pastatais, kurie dažnai turi B ar C energines klases. Kokybiškai renovuotas daugiabutis gali pasiekti C energinę klasę, o tai reiškia panašias šildymo išlaidas.
Nekilnojamojo turto specialistai pastebi tendenciją, kad pirkėjai vis dažniau renkasi kokybiškai renovuotą butą geresniame rajone, o ne naujesnį, bet žemesnės energinės klasės būstą mažiau patrauklioje vietoje.
Viskas prasideda nuo sertifikato
Energinio naudingumo sertifikatas tapo neatsiejama nekilnojamojo turto rinkos dalimi. Jis ne tik padeda pirkėjams priimti informuotus sprendimus, bet ir skatina pardavėjus investuoti į energinį efektyvumą.
Profesionalų paslaugos, tokios kaip Energinio naudingumo sertifikatai, tampa vis svarbesnės rinkos dalyviams. Šie specialistai ne tik išduoda formalų dokumentą, bet ir konsultuoja, kaip efektyviai pagerinti pastato energines savybes.
Ekspertai sutinka – ateityje energinio naudingumo sertifikatas taps ne mažiau svarbus nei paties būsto lokacija ar kvadratūra. Tai dokumentas, galintis tūkstančiais eurų padidinti arba sumažinti jūsų turto vertę.
